Mieli Bičiuliai,
mes siekiame, kad Teisingumas viešojo intereso gynimo srityje taptų viešo nagrinėjimo dalyku. Tai gali padidinti teismų socialinę atsakomybę už jiems tenkančią konstitucinę priedermę – Teisingumo vykdymą Lietuvoje.
Pristatomos VIG Fondo bylos svarbios visuomenei tuo, kad jose kartais atsiskleidžia valstybinių įstaigų neveiklumas, kartais ydinga veikla, kartais vengimas pripažinti klaidas, o kartais bandymas legitimizuoti vienas kito ar pareigūnų neteisėtus veiksmus.
Teismų vaidmuo formuojant visuomenės teisinę savimonę yra labai svarbus. Paklauskime savęs, kaip po kiekvienos naujai teismų išspręstos rezonansinės bylos pasikeičia kiekvieno pasitikėjimas teismų vykdomu teisingumu – ar jis padidėja?
Pavyzdžiui, neseniai paskelbtoje žinomos politinės korupcijos byloje teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Du teisiamieji, atrodo, taip ir neišsiaiškino, ar vieno kitam perduoti pinigai konjako butelio dėžutėje buvo paskola (kaip teigė vienas), ar parama partijai (kaip teigė kitas). Tačiau reikšmingiausiu akibrokštu visuomenei tapo teismo išaiškinimas, jog bet kuriuo atveju tai – ne kyšis… Kaip po tokių ir panašių teismų sprendimų formuosis visuomenės teisinė savimonė?
Jeigu pritariate VIG Fondo veiklai, pakvieskite draugus ir artimuosius
užsisakyti Naujienlaiškį ir paremkite mus.
DIENOS TEMA:
Byla dėl Vilniaus Tauro kalno projekto iliustruoja sisteminį savivaldybės nesiskaitymą su visuomene ir specialistais
Kol neprasidėjo teisminiai procesai, Vilniaus Tauro Kalno projektas buvo tik eilinis savivaldybės finansinis projektas, o visuomenės ir specialistų balsai – nereikšmingas galvos skausmas savivaldybės klerkams.
Taigi dėl ko kilo ginčas teismuose?
Paaiškėjo – Vilnius turi sisteminę želdinių priežiūros problemą, o savivaldybės savivaliavimo mastai šioje srityje pasiekė kritinę ribą. Vilniaus savivaldybė nesilaiko savo pačios nustatytų Želdinių priežiūros taisyklių, kurios numato gana griežtą medžių šalinimo reglamentavimą – tam turi pritarti specialiai sudaryta Visuomeninė želdinių priežiūros komisija.
Tačiau atsitiko taip, kad per kažkokį „neapdairumą“ Vilniuje ši Želdinių komisija buvo sudaryta iš tikrų specialistų, o jos vadovu paskirtas principingas parkų istorikas dr. Dainius Labeckis, kuris nesutiko taikstytis su savivaldybės savivale.
Vilniaus mieste projektavimo užduotyse bei sąlygose nėra reikalavimo, kad projektuojant naujas statybas ar rekonstrukcijas būtų privaloma maksimaliai išsaugoti brandžius medžius. Tokia sąlyga galėtų tapti logišku reikalavimu ieškant urbanistinių sprendimų, kurie statinius integruotų į esamą kraštovaizdį, o ne drastiškai jį keistų. Tai savaime užkirstų kelią daugeliui konfliktų, kurie kyla projektavimo bei statybos stadijose, kai nepagrįstai užsimojama išpjauti brandžius miesto medžius, kėsinantis iš esmės pakeisti aplinką. Nesant šių reikalavimų paprasčiausia, žinoma, yra projektuoti tuščioje erdvėje, ypač kai „tuščias” yra ir projektuotojų bei užsakovų kūrybinis potencialas.
Šiame kontekste projektų vykdytojams didžiausia problema Vilniuje tapo nebe saugomi medžiai, o Želdinių komisija. Vienintelis būdas neatsakingai parengto projekto sumanytojams išvengti neigiamos Želdinių komisijos išvados – ją „apeiti“. Tai yra, į ją nesikreipti, ją ignoruoti, neteikti informacijos apie projektus, o atsitikus taip, kad komisija savarankiškai priima išvadą – tokių išvadų nepaisyti. Ir tai, pasirodo, įmanoma, kai tam pritaria pati savivaldybė.
KITOS TEMOS:
Miškų bylos: kaip nesaugomos saugomos teritorijos
VIG Fondas inicijavo net keletą bylų, kuriomis siekia, kad valstybinis miškotvarkos reguliavimo monopolis, vykdydamas pagrindinius kirtimus saugomose teritorijose, pradėtų laikytis nacionalinio bei Europos Sąjungos aplinkosauginio teisinio reguliavimo.
Inicijuotos bylos gali turėti įtaką būsimiems miško kirtimams artimiausius dešimtmečius Anykščių (Šimonių girios biosferos poligone), Ignalinos, Molėtų, Švenčionėlių (Labanoro girioje), Utenos, Visagino, Zarasų miškuose esančiose saugomose teritorijose.
Esminis VIG Fondo keliamas reikalavimas – kad rengiant miškotvarkos projektus ar ilgalaikes miškotvarkos schemas, būtų atliktos privalomos poveikio aplinkai bei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Taip pat nustatytos priemonės, kurių laikantis būtų išvengta neigiamo šios ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijose saugomoms vertybėms, arba toks poveikis taptų minimalus.
Būti ar nebūti Kauno Ąžuolyne automobilių stovėjimo aikštelei?
VIG Fondo ir Suinteresuotos visuomenės tikslas aiškus: Kauno Ąžuolyne esantis žemės sklypas, kuriame savivaldybė užsimojo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, turi būti paimtas visuomenės reikmėms – bet ne automobilių aikštelei, o Kauno Ąžuolyno, kaip gamtinės-urbanistinės vertybės apsaugos reikalams.
Tokį pasiūlymą dar iki kreipimosi į teismą savivaldybei pateikė Viešojo intereso gynimo fondas, tačiau pritarimo iš savivaldybės taip ir nesulaukė. Teismo procesų maratonas – būti ar nebūti automobilių stovėjimo aikštelei Kauno Ąžuolyne – tik atidėtas. Kol savivaldybė savo ketinimų neatsisakė, situacija turi būti atidžiai stebima, laukiant galimybės teisinį ginčą išnagrinėti teisme.
Galbūt dar niekam nepaskyrėte 1,2 % paramos?
Jei dar nespėjote užpildyt prašymo skirti paramą pasirinktam paramos gavėjui, suskubkite – tai galite padaryti tik iki gegužės 1 d.
Jūsų paskirta 1,2% parama praeitais metais sudarė didžiąją mūsų gautų finansų dalį. Esame Jums labai už tai dėkingi ir kviečiame remti ir šįmet. Nuo 2022 m. paramą galima skirti tik internetu supaprastinta tvarka. Tad jei pildėte paramos prašymą ranka, nepamirškite jo atnaujinti. Parengėme išsamią instrukciją, kaip tai padaryti greitai ir paprastai – pasinaudokite!
Norite sužinoti naujienas?
Užsisakykite mūsų naujienlaiškį!