Byla dėl Vilniaus Tauro kalno projekto iliustruoja sisteminį savivaldybės nesiskaitymą su visuomene ir specialistais

Kol neprasidėjo teisminiai procesai, Vilniaus Tauro kalno projektas buvo tik eilinis savivaldybės finansinis projektas, o visuomenės ir specialistų balsai – nereikšmingas galvos skausmas savivaldybės klerkams.

Taigi dėl ko kilo ginčas teismuose? 

Paaiškėjo – Vilnius turi sisteminę želdinių priežiūros problemą, o savivaldybės savivaliavimo mastai šioje srityje pasiekė kritinę ribą. Vilniaus savivaldybė nesilaiko savo pačios nustatytų Želdinių priežiūros taisyklių, kurios numato gana griežtą medžių šalinimo reglamentavimą – tam turi pritarti specialiai sudaryta Visuomeninė želdinių priežiūros komisija.

Tačiau atsitiko taip, kad per kažkokį „neapdairumą” Vilniuje ši Želdinių komisija buvo sudaryta iš tikrų specialistų, o jos vadovu paskirtas principingas parkų istorikas dr. Dainius Labeckis, kuris nesutiko taikstytis su savivaldybės savivale.

Vilniaus mieste projektavimo užduotyse bei sąlygose nėra reikalavimo, kad projektuojant naujas statybas ar rekonstrukcijas būtų privaloma maksimaliai išsaugoti brandžius medžius. Tokia sąlyga galėtų tapti logišku reikalavimu ieškant urbanistinių sprendimų, kurie statinius integruotų į esamą kraštovaizdį, o ne drastiškai jį keistų. Tai savaime užkirstų kelią daugeliui konfliktų, kurie kyla projektavimo bei statybos stadijose, kai nepagrįstai  užsimojama išpjauti brandžius miesto medžius, kėsinantis iš esmės pakeisti aplinką. Nesant šių reikalavimų paprasčiausia, žinoma, yra projektuoti tuščioje erdvėje, ypač kai „tuščias” yra ir projektuotojų bei užsakovų kūrybinis potencialas.

Šiame kontekste projektų vykdytojams didžiausia problema Vilniuje tapo nebe saugomi medžiai, o Želdinių komisija. Vienintelis būdas neatsakingai parengto projekto sumanytojams išvengti neigiamos Želdinių komisijos išvados – ją „apeiti”. Tai yra, į ją nesikreipti, ją ignoruoti, neteikti informacijos apie projektus, o atsitikus taip, kad komisija savarankiškai priima išvadą – tokių išvadų nepaisyti. Ir tai, pasirodo, įmanoma, kai tam pritaria pati savivaldybė.

Vilniaus Tauro kalno parko byloje laukiama teismo sprendimo

Vilniaus žaliąsias erdves ginanti asociacija kreipėsi į VIG Fondą su prašymu padėti apsaugoti planuojamus šalinti medžius Tauro kalno parke. Šios situacijos pagrindu išsivystė teisminis procesas.  

Želdinių komisija savo išvadas dėl projekto pateikė, tačiau savivaldybei jos netiko, nes pagal jas reikėtų pakoreguoti kai kuriuos projekto sprendinius. Tačiau savivaldybei didžiausią nepatogumą sukėlė tai, kad apie Želdinių komisijos išvadas sužinojo ir visuomenė, o VIG Fondas inicijavo teisminius ginčus siekdamas, kad šių išvadų būtų paisoma. Teisminis ginčas susikoncentravo tik į tai, ar Suinteresuota visuomenė buvo tinkamai informuota apie planuojamą aplinkos pakeitimą Orhuso konvencijos prasme.

Kaip žinia, Orhuso konvencija užtikrina tris pamatines teises, susijusias su aplinka ir jos keitimu:

  • teisę į informaciją,
  • teisę dalyvauti priimant sprendimus,
  • teisę kreiptis į teismus.

Ir nors visos šios teisės Lietuvoje gerokai šlubčioja, tačiau kiekviena nauja teisminė byla visada turi du alternatyvius galimus rezultatus:

  • arba teismai suformuos naują nagrinėjamos teisės realizavimo interpretaciją, išplečiančią Žmogaus Teisių turinį Lietuvoje, kaip pažangų teisminį precedentą,
  • arba teismai suformuos naują teisinį konfliktą, kurį mes ketiname kelti į viešumo bei teisinės diskusijos lygmenį siekdami, jog fundamentalių teisių išaiškinimai nustatantys Suinteresuotos visuomenės teisių ribojimus, netaptų mūsų valstybės gyvenimo norma.

Teisme Vilniaus savivaldybės administracija atmetė VIGF pasiūlymą ginčą išspręsti taikiai, pateikiant išsamią informaciją, kaip Tauro kalno projektas yra pakoreguotas pagal Želdinių komisijos pasiūlymus. Taigi byloje laukiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kurį šis ketina paskelbti 2022-05-03.

Sisteminis Vilniaus želdinių naikinimas prokuratūrai nėra viešasis interesas

Kitame teisminiame procese – Vilniaus želdynų apsaugos komisijos pirmininko dr. D. Labeckio byloje – sprendžiamas ginčas su prokuratūra dėl to, ar ši turi pareigą ginti viešąjį interesą, kai savivaldybė nesilaiko teisinio reguliavimo ir taip naikina želdinius. Byloje skundžiamas prokuratūros atsisakymas ginti viešąjį interesą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas , dr. D. Labeckio skundą atmetė, tačiau šis teismo sprendimas 2022-03-14 apskųstas apeliacine tvarka. Apeliacinius skundus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paprastai išnagrinėja per 1,5 metų, todėl galutinio teismo verdikto dar gali tekti palaukti.

Apie Vilniaus Tauro kalno bylą bei Visuomeninės želdinių komisijos pirmininko Dr. Dainiaus Labeckio bylą kviečiame pasiskaityti detaliau, susipažinti su advokato parengtais procesiniais dokumentais minėtų bylų „Dokumentų“ skiltyse. Taip turite galimybę geriau suvokti teisinio konflikto ir nagrinėjamos teisės esmę.

Vis dėlto  savivaldybė, atrodo, neketina ilgai toleruoti tokios sudėties Želdinių komisijos. Šių metų balandžio 26 paskelbta, kad siekiama pakoreguoti Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sudėtį. Taigi vilniečiai, būkite budrūs ir šio proceso nepalikite savieigai!