Miškų bylos: kaip nesaugomos saugomos teritorijos

VIG Fondas inicijavo net keletą bylų, kuriomis siekia, kad valstybinis miškotvarkos reguliavimo monopolis, vykdydamas pagrindinius kirtimus saugomose teritorijose, pradėtų laikytis nacionalinio bei Europos Sąjungos aplinkosauginio teisinio reguliavimo. Inicijuotos bylos gali turėti įtaką būsimiems miško kirtimams artimiausius dešimtmečius Anykščių (Šimonių girios biosferos poligone), Ignalinos, Molėtų, Švenčionėlių (Labanoro girioje), Utenos, Visagino, Zarasų miškuose esančiose saugomose teritorijose.

Esminis VIGF keliamas reikalavimas – kad rengiant miškotvarkos projektus ar ilgalaikes miškotvarkos schemas, būtų atliktos privalomos poveikio aplinkai bei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Taip pat nustatytos priemonės, kurių laikantis būtų išvengta neigiamo šios ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijose saugomoms vertybėms, arba toks poveikis taptų minimalus.

Valstybės institucijų lygmeniu vykdomas neteisėtas miškų plynasis kirtimas saugomose „Natura 2000“ teritorijose šiuo metu nagrinėjamas teismuose. Išsamesnius aprašymus ir informaciją apie šio teisinio ginčo esmę, procesų eigą ir net pačius procesinius dokumentus galite rasti BYLOJE: Miškų plynieji kirtimai saugomose teritorijose.ieŠiuo metu vyksta net trys aktyvūs teisminiai procesai. Įdomu, kad beveik analogiškos bylos nagrinėjamos skirtinguose teismo rūmuose. Švenčionėlių padalinio administruojamų miškų miškotvarkos projekto bylą nagrinėja Šiaulių, o Ignalinos padalinio – Panevėžio rūmų administracinis teismas. Tuo tarpu byla dėl rengiamos Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

  • Šiaulių rūmų teismas bylą išnagrinėjo ir savo sprendimą jau turėjo paskelbti 2022-04-27  11:00 val., tačiau dar per visą balandžio 28 dieną sprendimas paskelbtas taip ir nebuvo.  Bus įdomu artimiausiu metu sužinoti, ką tai lemia.
  • Panevėžio teismas bylą taip pat išnagrinėjo ir savo sprendimą ketina paskelbti 2022-05-24.

Sunku prognozuoti, kokie sprendimai laukia, tačiau patirtis rodo, kad viešojo intereso gynimo bylose teismai nepasižymi didesniu analitiniu savarankiškumu. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad šiose bylose svarbiausią vaidmenį turės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinis išaiškinimas, o vėliau, galbūt, ir Europos Komisijos bei Europos Teisingumo Teismo išvados.

Su VIGF skundu, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta teisine analize, taip pat su teismo sprendimu bei apeliacija (kai bus pateikta) galite susipažinti „Dokumentų“ skiltyje MIŠKŲ KIRTIMO BYLOSE.

  • Vilniaus teismo byloje tebevyksta skundo priėmimo procedūra. Šioje byloje atsakovais yra centrinės valstybės institucijos: Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Aplinkos ministerija laikinai sustabdė Utenos miškų schemos rengimą. Todėl gali tekti pateikti naujus pasiūlymus nepasibaigusioje procedūroje, o sulaukus galutinio rezultato – teismui pateikti pilnesnį reikalavimų paketą.

Ši byla dėl Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos yra svarbi todėl, kad būtent jos pagrindu vėliau bus rengiami konkrečių teritorijų miškotvarkos projektai, pagal kuriuos miško kirtimai saugomose teritorijose bus vykdomi artimiausius dešimtmečius Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino, Zarasų miškuose. Nenumačius tinkamos teisinė apsaugos saugomų teritorijų vertybėms šioje schemoje, nebus pagrindo vėliau reikalauti tokios teisinės apsaugos ir iš miškotvarkos projektų rengėjų, projektuojančių jau konkrečius miško kirtimus.

Procesiniu požiūriu išsiskiriantis yra Šiaulių bylos nagrinėjimas. Šioje vienintelėje byloje VIG Fondui pavyko „sugrąžinti” į skundą visus pirminio skundo reikalavimus. Šį vyksmą bei jo rezultatą galima pavadinti tikra procesine ekvilibristika. Nuoseklus profesionalumas šiame painiame procesiniame kelyje lėmė, kad Šiaulių byloje teismui tenka nagrinėti visus VIGF pirminio skundo reikalavimus, kurių kitose bylose iki šiol įtraukti nepavyko (plačiau apie bylos eigą: MIŠKŲ KIRTIMO BYLOSE).

Šiomis miškų bylomis VIG Fondas siekia objektyvaus teisės išaiškinimo, sukuriant teisminį precedentą, kurio pagrįstumas bei teisėtumas (atsižvelgiant į ES direktyvomis nustatytą aplinkosauginį reguliavimą) būtų patikrintas Europos Teisingumo Teisme. VIG Fondas siekia tokio teisės išaiškinimo, kuris sudarytų realią galimybę užkirsti kelią tokiems miškų kirtimams saugomose „Natura 2000” teritorijose, kuriais padaroma žala jose saugomoms vertybėms, mus supančiai vertingai gamtinei aplinkai, o tai reiškia – pažeidžiamos Lietuvos Konstitucijos saugomos vertybės.