Viena iš pagrindinių teisių yra žmogaus teisė į Teisingumą. Ši teisė realizuojama žmogui turint galimybę kreiptis į teismą, o teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Tačiau kaip ši teisė realizuojama, kai pažeidžiamas viešasis interesas? Viešasis interesas yra tai, kas liečia daugelį mūsų, o ir Konstitucinis teismas viešojo intereso įgyvendinimą skelbia vienu iš svarbiausių visuomenės raidos sąlygų. Tačiau pagal suformuotą teisės doktriną Lietuvoje yra įvestas griežtas monopolis: šią teisę gali ginti tik prokuratūra. Ir kai ši institucija to nedaro, prasideda nekontroliuojamas piktnaudžiavimas: valdžios, institucijų, verslo. Įstatymų nuostatas, kuriomis užtikrinama asmenų teisė kreiptis į teismą, teismų praktika sugebėjo išaiškinti kaip draudimą asmenims ginti viešąjį interesą.

 

Taigi norisi paklausti konferencijos pranešėjų to paties antraštinio klausimo: kaip gynėme ir kaip ginsime Žmogaus Teises? Jeigu ginsime taip, kaip iki šiol – neužtikrindami teisės į teisingumą, neužtikrindami žmonių ir visuomenės teisės kreiptis į teismus siekiant apginti viešąjį interesą (ko taip siekė K. Čilinskas), tada ko verta išorinė mūsų pagarba? Tiems politikos bei valdžios galingiesiems, kurie šiandien didžiuojasi pažintimi su K. Čilinsku, norisi priminti, kad jo darbas – vis dar giliai užkastas stalčiuose.

K. Čilinsko puoselėta Žmogaus Teisių suvokimo dvasia nuolat mėgaujuosi bendraudamas su jo dukra – iškilia ir giliai įžvalgia advokate, artima drauge Rūta Visocnik. K. Čilinskas padarė didžiulį teisinį įdirbį, siekdamas užtikrinti žmogaus teisę kreiptis į teismus ginant viešąjį interesą. Todėl šiandien norisi iškilmingai kreiptis: gerbiamas kolega, nepažintas bendraminti, garbus advokate Kęstuti Čilinskai, pažadu, kad mes su Rūta tikrai nenuleisime Tavo iškeltos žmogaus teisių ir viešojo intereso gynimo vėliavos ir anksčiau ar vėliau šią Tavo ir savo misiją įvykdysime.