Autorius /

Vilniaus želdynų apsaugos komisijos pirmininko

dr. D. Labeckio byla
SUSIJĘ: VILNIAUS TAURO KALNO PARKO BYLA →

Vilniaus mero potvarkiu yra sudaryta Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kuriai pirmininkauja parkų istorikas dr. Dainius Labeckis. Pagal teisinį reguliavimą šalinant želdinius privalo būti gautas Komisijos pritarimas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė leidimus saugomų medžių kirtimams masiškai išdavinėja į ją net nesikreipdami.

Padedamas Advokato, Komisijos pirmininkas dr. Dainius Labeckis kreipėsi į valstybines institucijas bei prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą, o esant pagrindui – pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žalos padarymo neteisėtai išduodant leidimus saugomiems Vilniaus miesto želdiniams kirsti.

Prokuroras atsisakė ginti viešąjį interesą teigdamas, jog savivaldybė užtikrino leidimų medžių kirtimams teisėtumą, o taip pat ir pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas, kad nemato tam pagrindo.

Nustatyta tvarka abu procesiniai sprendimai buvo apskųsti. Inicijuotos dvi bylos.

Želdynų komisijos pirmininko dr. Dainiaus Labeckio bylomis siekiama, kad Vilniaus miesto savivaldybė, spręsdama dėl želdynų pertvarkymo ir želdinių naikinimo, pradėtų laikytis nustatyto teisinio reguliavimo ir specialistų išvadų.

Be to, dr. Dainiaus Labeckio byloje skundžiant prokuratūros atsisakymą ginti viešąjį interesą paaiškėjo spekuliatyvus prokuratūros „žaidimas” – kai prokuratūra atsisakymą ginti viešąjį interesą suformuluoja ne kaip procedūrinį sprendimą, o kaip raštišką atsakymą. Pasirodo, ši teisinė spekuliacija gali nulemti prokuratūros veiksmų apskundimo tvarką: procedūrinis sprendimas nustatyta tvarka skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, o beveik analogiško turinio raštas – administraciniam teismui. Tokios institucijų procedūrinės manipuliacijos kartais tampa dar viena procesine galimybe teismams atsisakyti nagrinėti tokios bylos esmę bei motyvus. Liūdniausia tai, kad tokios manipuliacijos teismams kartais tampa priimtinos, nes jomis pasinaudojant galima išvengti „nepatogių” bylų. 

Kitavertus, Viešojo intereso gynimo fondui toks teismų požiūris nepriimtinas, nes vengdamas išspręsti teisinį ginčą teismas atsisako laikytis savo konstitucinės priedermės – vykdyti Teisingumą.

I BYLA: dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą

Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pateikti šie dokumentai:

Galutinėje teismo išvadoje pabrėžta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik esant objektyvioms aplinkybėms, o nagrinėtu atveju nusikalstama veika nebuvo nustatyta.

 

II BYLA: dėl Prokuratūros atsisakymo ginti viešąjį interesą

  • 2021-04-19 Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo apskųstas Prokuratūros atsisakymas ginti viešąjį interesą.
  • Šį skundą teismas 2021-05-28 nutartimi atmetė ir bylą nutarė nutraukti. Teismas rėmėsi prokuratūros motyvu, jog šis atsisakymas nėra procesinis sprendimas, o tik prokuratūros raštas, todėl jis negalėjo būti skundžiamas kaip procesinis sprendimas bendrosios kompetencijos teismui (motyvas tikrai originalus!).
  • Su tokiu rezultatu Advokatas nesutiko, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka 2021-06-04 apskundė Vilniaus apygardos teismui.
  • Pastarasis tokį procesinį sprendimą panaikino. Teismas pritarė Advokato motyvui, jog jeigu skundžiamas raštas nebuvo prokuroro nutarimas, tai pats teismas bylą privalėjo perduoti pagal teismingumą administraciniam teismui, kad jis išnagrinėtų skundą dėl rašto. Byla buvo perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
  • Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-02-11 sprendimu skundą atmetė.
  • Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo 2022-03-14 Advokatas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Rezultatas: bylos procesas tęsiasi, o iš patirties galima teigti, kad apeliacinis procesas užtruks maždaug 1,5 – 2 metus.

I BYLA: dėl Prokuratūros atsisakymo ginti viešąjį interesą

II BYLA: dėl Prokuratūros atsisakymo ginti viešąjį interesą