Miškų plynieji kirtimai saugomose teritorijose

Pasiekta didžiulė ir galutinė pergalė miškų kirtimų saugomose teritorijose byloje!

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023-12-06 paskelbė galutinį ir neskundžiamą procesinį sprendimą administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl pagrindinių miško kirtimų teisėtumo „Natura 2000” teritorijose bei joms artimoje aplinkoje.

Teismas pateikė tokio masto išaiškinimus, kurie verti tikro Teisingumo Lietuvos Respublikos vardu. Didžiuojamės šia ilgo ir nuoseklaus teisinio įdirbio pergale.

Susipažinkite su šia svarbia NUTARTIMI. Žaliai pažymėti aplinkosaugai ypač aktualūs teisės išaiškinimai. 

Problema - valstybiniu lygiu vykdomas neteisėtas plynasis miškų kirtimas saugomose „Natura 2000” teritorijose taip naikinant jose saugomas vertybes. Tačiau šios problemos nereikia painioti su teisingu ūkinių miškų eksploatavimu išgaunant medieną.

Europos Sąjungoje yra sudarytas Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000”, į kurį įtrauktos aplinkosauginiu požiūriu svarbios teritorijos. Atrodo logiška ir suprantama, kad prieš pradedant ūkinę veiklą tokiose teritorijose būtina įsitikinti, kad nebus pakenkta jose saugomoms vertybėms.

Todėl tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Europos Sąjungos teisinį reguliavimą prieš pradedant ūkinę veiklą „Natura 2000” teritorijose privaloma gauti taip vadinamą reikšmingumo išvadą, kurią išduoda saugomų teritorijų direkcijos. Jeigu būtų nustatyta, kad saugomoms vertybėms gali būti padarytas neigiamas poveikis, tai turėtų būti atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu sprendžiama, ar tokia ūkinė veikla apskritai toje vietoje galima, arba nustatomos priemonės neigiamam poveikiui išvengti ar sumažinti - taip tvarkantis atrodo viskas būtų teisinga ir logiška.

Kaip minėta, „Natura 2000” teritorijose ūkinė veikla galima tik jeigu ji negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio čia saugomoms vertybėms.

Tačiau būtų naivu manyti, kad plynai iškertant miško teritorijas, kuriose, tarkime, peri retų rūšių  paukščiai ar nustatytos retų augalų augimvietės, nebus padarytas neigiamas poveikis šioms vertybėms. Plynaisiais kirtimais yra sunaikinamos lizdavietės bei pakeičiamos augimviečių sąlygos. Todėl išvada, kad nebus neigiamo poveikio, būtų tiesiog nelogiška ir vargiai būtų gauta, nes ją turėtų išduoti valstybinėse saugomų teritorijų direkcijose dirbantys ekologai. O čia dirba daug puikių specialistų - gamtos patriotų, kurie su tuo nesutiktų žinodami, kad yra teisūs.

Tačiau už miškus ir aplinkos apsaugą atsakingos valstybinės tarnybos įsigudrino tokį teisinį reguliavimą „apeiti” ir vykdant plynuosius miško kirtimus reikšmingumo išvados tiesiog nereikalauja.

Valstybinė miško pramonė - Lietuvos aplinkos ministerija, Valstybinių miškų urėdija ir Valstybinė miškų tarnyba - vykdo plynuosius miško kirtimus „Natura 2000” prieš tai nevertindamos tokios veiklos reikšmingumo saugomoms vertybėms. Net oficialiuose susirašinėjimuose yra nurodoma, kad jeigu būtų laikomasi šių reikalavimų, tai nebūtų įvykdyti užsibrėžti medienos gavybos planai ir negautos planuotos pajamos. Beje, pajamos iš medienos didele dalimi yra gaunamos tiesiog parduodant užsienio įmonėms neperdirbtą žaliavą, net nesiekiant padidinti pajamų racionalizuojant medienos pramonę ar įveiklinant saugomas teritorijas.

Taip masiškai kertami miškai Labanoro girioje, Dainavos girioje bei kituose miškuose esančiose „Natura 2000” teritorijose. Tas pats vyksta ir privačiuose miškuose.

Reikalinga bent viena strateginė byla. Tačiau teismai kol kas vengia tokį ginčą išspręsti iš esmės ir nepasisako dėl skunduose keliamų teisinių motyvų. Tai verčia ieškoti vis naujų ir naujų galimybių siekiant įgyvendinti pačią teisę į teismą. VIGF siekia gauti pagrįstą ir motyvuotą teismo sprendimą dėl teisinio ginčo esmės: dėl valstybiniu lygiu vykdomų plynųjų kirtimų saugomose „Natura 2000” teritorijose prieš tai neįsitikinus, kad tokia ūkinė veikla nepadarys reikšmingo neigiamo poveikio jose saugomoms vertybėms.

Šiomis bylomis nesiekiama kaip nors teisiškai persekioti miškų specialistus ar miškotvarkos projektų rengėjus, bet siekiama teisės išaiškinimo sukuriant teisminį precedentą, kurio pagrįstumas bei teisėtumas (atsižvelgiant į ES direktyvomis nustatytą aplinkosauginį reguliavimą) galėtų būti patikrintas iki pat Europos Teisingumo Teismo.

VIGF siekia tokio teisės išaiškinimo, kuris sudarytų realią galimybę užkirsti kelią tokiems miškų kirtimams saugomose „Natura 2000” teritorijose, kuriais gali būti padaryta žala jose saugomoms vertybėms.

Per 2019 - 2022 m. laikotarpį inicijuotos penkios bylos:

I BYLA: Unikali Grupės skundo byla

Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 234 fizinių ir juridinių asmenų Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus „Natura 2000” teritorijose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas net tris kartus atsisakė priimti Grupės skundą. Advokatas šias nutartis apskųsdavo apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Šis net kelis kartus panaikino pirmosios instancijos teismo nutartis ir Grupės skundo priėmimo klausimą grąžino nagrinėti iš naujo. Tačiau po trijų paeiliui išnagrinėtų apeliacijų Grupės skundą vis tik buvo atsisakyta priimti.

Byla tikrai labai įdomi ir unikali savo teisinėmis motyvacijomis. Galima įsitikinti, kad teismo „kūrybiškumas” siekiant išvengti spręsti viešojo intereso gynimo bylą yra beribisVertinant šią bei kelių panašių grupės skundo bylų teismų praktiką yra pagrindas konstatuoti, kad Lietuvoje jau 2011 metais teisės mokslininkų parengta ir Vyriausybės patvirtinta koncepcija dėl Grupės ieškinio arba Grupės skundo patvirtinimo bei nuo 2014 metų atsiradusi teisinė galimybė tokius skundus pareikšti yra faktiškai neveikiantis teisinis institutas

Taigi ginčas dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000” teritorijose išvirto į ginčą su teismu dėl vienos iš fundamentalių pilietinių teisių - teisės kreiptis į teismą.

Pirmoji kliūtis siekiant apginti viešąjį interesą Lietuvoje - tai mūsų teismų sistemos „klampumas”. Tai giliai įsišaknijusi praktika, pagal kurią bet kokiu formaliu pretekstu teismai labai dažnai siekia nusišalinti nuo savo konstitucinės priedermės - Teisingumo vykdymo. Šią ydingą teismų praktiką aplinkosaugos srityje Viešojo intereso gynimo fondas šiuo metu ir siekia pakeisti. Didelių asmenų grupių reikalavimai turi ne tik papildomą socialinį svorį, bet prireikus ginčą spręsti Europos Sąjungos institucijose gali reikšmingiau atkreipti dėmesį į mūsų teisinės sistemos spragas.

TRYS BYLOS DĖL PLYNŲJŲ KIRTIMŲ SAUGOMOSE "NATURA 2000" TERITORIJOSE

Atsižvelgiant į teismų motyvus Grupės skundo byloje, kad Pareiškėjai turi įrodyti savo tiesioginį suinteresuotumą, pavyzdžiui, būti miško savininkais kertamose teritorijose, buvo nutarta stebėti Miškotvarkos projektų viešuosius svarstymus, dalyvauti procedūrose teikiant pasiūlymus ir taip tapti procedūriškai suinteresuotu asmeniu.

Todėl buvo pateikti oficialūs pasiūlymai Ignalinos, Švenčionėlių (apima ir Labanoro girią) bei Mažeikių miškotvarkos projektų viešuose pristatymuose:

      • Numatyti, kad Miškotvarkos projekte planuojamai ūkinei veiklai būtina gauti institucijos, atsakingos už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, reikšmingumo išvadą, patvirtinančią, kad pagal Miškotvarkos projektą planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti poveikio Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoms arba kad šis poveikis negali būti reikšmingas.O gavus išvadą, kad planuojamos ūkinės veikos poveikis gali būti reikšmingas - atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
      • Patvirtinti Miškotvarkos projektą tiktai įgyvendinus poveikio aplinkai vertinimo procedūrose nustatytus vertinimo tikslus.

Projektų rengėjas Valstybinių miškų urėdija pasiūlymus atmetė ir, kaip vėliau paaiškėjo, miškotvarkos projektus patvirtino Valstybinės miškų tarnybos direktorius savo įsakymais.

Įdomu tai, kad į Advokato paklausimus apie miškotvarkos projektų patvirtinimą vienoje iš procedūrų Urėdija atsakė kitą dieną po to, kai pasibaigė terminas įsakymui apskųsti. Vis dėlto Advokatas skundą teismui pateikė laiku, skundžiamus įsakymus prijungdamas vėliau.

Inicijuotose dviejose bylose teismui pateikti tokie reikalavimai:

      • panaikinti atitinkamą Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo patvirtintas vidinės miškotvarkos projektas;
      • įpareigoti atsakovą Valstybinių miškų urėdiją kreiptis į instituciją, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl reikšmingumo išvados, patvirtinančios, kad pagal Miškotvarkos projektą numatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, ir šis poveikis negali būti reikšmingas, o gavus išvadą, kad poveikis bus reikšmingas – atlikti Miškotvarkos projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūras;
      • įpareigoti atsakovą VĮ Valstybinių miškų urėdiją kreiptis į instituciją, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl reikšmingumo išvados, patvirtinančios, kad pagal Miškotvarkos projektą numatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, ir šis poveikis negali būti reikšmingas, o gavus išvadą, kad poveikis bus reikšmingas – atlikti Miškotvarkos projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras.

Trečioje byloje teismui pateiktas prašymas panaikinti raštą atsisakant priimti pasiūlymus.

Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas dvi bylas iš Kauno rūmų perskyrė nagrinėti į Šiaulių ir Panevėžio rūmus, o viena byla liko Kaune. Čia vėl prasidėjo skundų priėmimo sunkumai: pradžioje abu teismai nurodė skirtingus skundų trūkumus, o vėliau 2 ir 3 reikalavimus atsisakė priimti. Be to, teismai nurodė, kad pareiškėjas viešojo intereso gynimo fondas tariamai turėjo skųsti ne Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymą, o projekto rengėjo Valstybinių miškų urėdijos atsakymą.

Šiuo atveju įdomu tai, kad teismų praktikoje labai dažnai atsisakant priimti skundus motyvuojama tuo, kad negali būti skundžiami tarpiniai procedūriniai sprendimai, o turi būti skundžiamas tik galutinis sprendimas, sukuriantis teisines pasekmes (tokias teismų išvadas galite rasti tiek abiejose Kauno Ąžuolyno aikštelės bylose, tiek Žemųjų Šančių kelio projektinių pasiūlymų byloje).

Abiejose bylose buvo pateiktos apeliacijos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jas atmetė. Todėl toliau bylose beliko nagrinėjamas tik prašymas dėl atitinkamų įsakymų panaikinimo. Tačiau viltis, kad teismas pasisakys dėl teisinio ginčo esmės, išliko.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs Šiaulių bylą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti reikalavimus dėl prašomų įpareigojimų, nes Pareiškėjas neskundžia Urėdijos atsisakymo patenkinti jo reikalavimus. Atsižvelgiant į tokią išvadą Advokatas Šiaulių byloje pateikė patikslintą skundą ir tada įtraukė papildomą reikalavimą dėl Urėdijos atsisakymo priimti pasiūlymus bei paprašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą.

Teismas terminą atnaujinti atsisakė, todėl atsisakė priimti ir patikslintą skundą. Ši teismo nutartis vėl buvo apskųsta apeliacine tvarka. Šį kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas VIGF apeliaciją patenkino ir pripažino termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Taigi „apsisukus procesiniam ratui” dar kartą buvo pateiktas patikslintas skundas ir į skundą buvo sugrąžinti ir visi pirminio skundo reikalavimai, kuriuos teismas jau kartą buvo atsisakę priimti. Užsispyrimas painiame procesiniame kelyje lėmė tai, kad šioje vienintelėje byloje teismui teks pasisakyti dėl visų VIGF pirminio skundo reikalavimų.

Bylą teismas išnagrinėjo 2022-03-29. Išvakarėse VIGF raštu pateikė naują analitinę motyvaciją dėl byloje taikytinos teisės, dėl kurios vyksta principinis ginčas su Aplinkos ministerija. Teismas sprendimą turėtų paskelbti 2022-04-26.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtų dviejų bylų patirtį buvo inicijuota ir trečioji byla - dėl Mažeikių miškotvarkos projekto pakeitimo.

Pastarojoje buvo skundžiamas tik tarnybos atsakymas. Teismas atsisakė priimti šį skundą motyvuodamas, kad jis nesukuria jokių teisinių pasekmių Pareiškėjui. Todėl apeliacija šioje byloje net ir nebuvo paduota. Taigi byla dėl Mažeikių miškotvarkos projekto yra pilnai pasibaigusi.

V BYLA: dėl miškų tvarkymo schemos

2022-03-31 VIGF inicijavo naują bylą dėl rengiamos Utenos miškų tvarkymo schemos. Pagal ją miško kirtimai saugomose teritorijose artimiausią dešimtmetį bus projektuojami Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino, Zarasų miškuose, nenustačius tinkamos teisinės apsaugos saugomoms vertybėms.

Skundas tebėra priėmimo stadijoje.

 

 

I BYLA: GRUPĖS IEŠKINIO

II BYLA: Švenčionėlių (Labanoras)

III BYLA: Ignalinos

IV BYLA: Mažeikių (neaktuali)

V BYLA: Utenos