Miškų bylose pasiektos svarbios pergalės
VIGF nuolatos inicijuoja bylas, kuriomis siekia, kad vykdant pagrindinius miško kirtimus saugomose Natura 2000 teritorijose būtų įvertinta, ar miškotvarkos projektais planuojama ūkinė veikla nepakenks saugomoms vertybėms, ir taip siekia atkreipti dėmesį į neteisėtą miškų naikinimą saugomose teritorijose Lietuvoje. Šiuo metu teismuose nagrinėjamos bylos gali turėti įtaką būsimiems miško kirtimams artimiausiais dešimtmečiais Anykščių (Šimonių girios biosferos poligone), Ignalinos, Molėtų, Švenčionėlių (Labanoro girios), Utenos, Visagino, Zarasų miškuose esančiose saugomose teritorijose.
Byla dėl Švenčionėlių vidinės miškotvarkos projekto (patenka ir Labanoro giria) buvo nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose, o byla dėl Ignalinos vidinės miškotvarkos projekto – Panevėžio rūmuose.
Abiejose pirmoje instancijoje išnagrinėtose bylose teismai panaikino administracinius aktus, kuriais patvirtinti miškotvarkos projektai: Šiaulių rūmų teismas – 2022-05-17 sprendimu panaikino Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Švenčionėlių vidinės miškotvarkos projektas, o Panevėžio rūmų teismas 2022-05-24 sprendimu panaikino Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Ignalinos vidinės miškotvarkos projektas.
Savo sprendimuose teismai nurodė, kad Valstybinė miškų tarnyba, vertindama tiek vieną, tiek ir kitą vidinės miškotvarkos projektą, privalėjo įvertinti projekte numatytos planuojamos ūkinės veiklos įtaką Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms, tačiau to tinkamai nepadarė.
Tai svarbi pergalė, verčianti pakeisti Lietuvoje įsigaliojusią ydingą miškų kirtimų administravimo praktiką saugomose teritorijose bei patikslinti teisinį reguliavimą.
Šiaulių teisme nagrinėtos bylos įdomybės
Teismas sukūrė tokį procesinį kalambūrą, kuriame pats pasiklydo. Švenčionėlių vidinės miškotvarkos projekto byla dėl atskirų procedūrinių veiksmų net du kartus jau pabuvojo Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, ir tik todėl Šiaulių teismas buvo priverstas galiausiai bylą išnagrinėti dėl visų keturių savarankiškų reikalavimų.
Vis dėlto, priimdamas galutinį sprendimą, teismas, atrodo, nutarė „atsirevanšuoti” ir patenkino tik vieną reikalavimą iš keturių, taip pabandydamas „įrodyti” savo teisumą net ir prieš aukštesnįjį teismą, kuris jį faktiškai privertė priimti visus reikalavimus. Tačiau su tokiu teismo sprendimu nei Valstybinių miškų urėdija, nei Valstybinė miškų tarnyba susitaikyti neketina ir jau pateikė apeliacinius skundus. Apeliacinį skundą pateikė ir VIG Fondas, kuris irgi neketina užleisti laimėtų pozicijų.
Čia vyksta principinė kova – sprendžiama, kur teisinėje sąvokoje padėti kablelį, kai norima vykdyti plynuosius kirtimus saugomose Natura 2000 teritorijose: „KIRSTI NEGALIMA SAUGOTI”?
Tad, ko gero, galutinio teisingumo akto iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo dar teks palaukti. Savo teisumą, jeigu prireiks, VIGF ketina įrodinėti net Lietuvos Konstituciniame Teisme ar Europos Teisingumo Teisme. O ši tiesa paprasta – suplanuojant vykdyti kirtimus saugomose teritorijose atsakovai privalo nustatyti, ar tokia planuojama ūkinė veikla nepakenks jose saugomoms vertybėms.
Šiems teisminiams procesams ypatingai reikalinga finansinė parama.
Labai kviečiame prisidėti prie MIŠKŲ BYLŲ, skiriant tam savo PARAMĄ.
Net ir mažiausios paramos galia – bendrystėje,
todėl nėra per mažos paramos. Net 1 Eur, Jūsų skirtas miškams išsaugoti, yra daug daugiau, negu nieko nedarymas – vien todėl, kad išdrįsote ir sąmoningai pasirinkote prisidėti.