Klaipėdos Rumpiškės kvartalo byla
Klaipėdoje miesto savivaldybė užsimojo rekonstruoti daugiau negu 10 hektarų Rumpiškės kvartalo teritoriją. Projektas „prasuktas” taip gudriai, kad apie tai gyventojai sužinojo tik pradėjus masiškai šalinti saugomus medžius daugiabučių kiemuose. Vietoje žaliųjų erdvių pagal projektą numatyta įrengti daugiau automobilių parkavimo vietų, sporto bei vaikų žaidimų aikštelių. Ir visa tai, žinoma, tik „vardan žmonių gerovės!”.
VIGF kartu su Asociacija „Klaipėdos žalieji” inicijuotoje byloje pavyko išgelbėti dalį paskutinio projekto etapo medžių ir atsisakyti dalies visuomenei nepriimtinų sprendinių. Byla net kelis kartus keliavo teisminio proceso piramide aukštyn-žemyn. Tačiau jau dabar galime konstatuoti, kad byloje pasiektas geriausias įmanomas rezultatas, nors galutinio teismo verdikto dar reikės sulaukti. Kovo 25 d. VIGF Advokatas nagrinėjamoje byloje jau antrą kartą pateikė apeliaciją dėl nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo. Taigi byla dar nebaigta.
- Esmė
- Bylos eiga ir rezultatas
- Dokumentai
Kai Klaipėdos miesto Rumpiškės kvartalo teritorijoje buvo pradėti masiškai šalinti brandūs, sveiki medžiai, kurie žmonėms teikė pavėsį ir buvo jų įprasto kraštovaizdžio dalimi, paaiškėjo, kad yra vykdomas projektas: Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas. Pagal jį numatyta visame beveik 10 ha kvartalo plote išpjauti medžius ir didelėje buvusios žaliosios zonos dalyje įrengti automobilių parkavimo, sporto bei vaikų žaidimų aikšteles.
Apie tokį savivaldybės sumanymą gyventojai sužinojo tik pradėjus kirsti medžius, nes iki tol buvo tikinama, jog tvarkant teritoriją medžiai nebus kertami. Taigi Suinteresuota visuomenė apie šį Projektą nebuvo tinkamai informuota ir neturėjo realios galimybės nei dalyvauti svarstymuose, nei pateikti pastabas bei pasiūlymus.
Be to paaiškėjo, kad nėra jokio šios teritorijos želdynų pertvarkymo projekto, o dauguma saugomų želdinių šalinami be reikalo. Viešojo intereso gynimo fondas pateikė reikalavimą Klaipėdos miesto savivaldybei ir rangovui nedelsiant sustabdyti darbus.
Taip pat parengė ir dokumento trafaretą, kurio pagalba Klaipėdos miesto savivaldybei per keletą dienų buvo pateiktas daugiau negu 130 asmenų reikalavimas atlikti privalomą želdinių būklės ekspertizę (pagal nustatytą teisinį reguliavimą tokia ekspertizė privalo būti atlikta, kai pateikiamas ne mažiau kaip 100 asmenų rašytinis prašymas).
Tačiau savivaldybė želdinių būklės ekspertizę atlikti atsisakė.
VIG Fondas, asociacija „Klaipėdos žalieji” ir keli vietos gyventojai pateikė skundą teismui, kuriuo prašė:
- Panaikinti išduotus Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui tose teritorijose, kurios dar nebuvo iškirstos;
- Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriuo ši atsisakė patenkinti Viešojo intereso gynimo fondo prašymus;
- Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją:
- atlikti privalomą želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių;
- priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto;
- Priimti atskirąją nutartį dėl pareigūnų, institucijų, įmonių bei asmenų galimų teisės normų pažeidimų nusiunčiant ją prokuratūros vadovams dėl galimai didelio masto žalos padarymo ir jo išieškojimo ginant viešąjį interesą.
Taip pat pareiškėjai teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – vykdomų darbų sustabdymą.
Bylos nagrinėjimo pradžioje teismas darbų nesustabdė. Tačiau pabaigoje, pateikus pakartotiną prašymą, netikėtai jį patenkino ir vykdomus rekonstrukcijos darbus sustabdė laikotarpiui iki byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas.
Nors teismas pareiškėjų skundą atmetė, tačiau dėl taikyto darbų sustabdymo savivaldybė buvo priversta pradėti tartis su visuomene siekiant surasti kompromisus ir pratęsti darbus „įsisavinant projektines lėšas”. Ši aplinkybė tapo reikšmingu ir unikaliu šios bylos išskirtinumo požymiu.
Byloje teismas skundą atmetė, nes tiesiog nepripažino pareiškėjų teisės pareikšti tokį skundą ir ginti viešąjį interesą. Todėl pirmos instancijos teismas paties skundo teisinių argumentų tiesiog nenagrinėjo. Tokį savo sprendimą jis grindė tuo, kad neįrodyta, jog Viešojo intereso gynimo fondas bei Asociacija „Klaipėdos žalieji” veikia aplinkosaugos srityje, o fiziniai asmenys taip pat neturi teisės ginti viešojo intereso.
Apie tokio sprendimo nepagrįstumą plačiai pasisakyta pirmojoje 2021-01-28 Pareiškėjų apeliacijoje.
Apeliacinis procesas paprastai užtrunka ilgai, todėl darbų sustabdymas savivaldybei tapo grėsme laiku įsisavinti projektui suplanuotas Europos Sąjungos lėšas.
Atsakovas bandė taikytą darbų vykdymo sustabdymą užginčyti, o vėliau net prašė pačią bylą išnagrinėti prioriteto tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek atsakovo apeliaciją dėl darbų uždraudimo, tiek prašymą skubiau išnagrinėti pačią bylą atmetė.
Tai lėmė, kad Savivaldybė, siekdama atnaujinti Projekto vykdymą, ėmė geranoriškai tartis su Pareiškėjais.
Po ilgų derybų Pareiškėjams pavyko išgelbėti dalį paskutinio projekto etapo medžių. Taip pat Savivaldybė buvo priversta atsisakyti dalies visuomenei nepriimtinų sprendinių jų sąskaita atkurdama sunaikintus žaliuosius plotus.
Savo ruožtu Pareiškėjai sutiko, kad būtų panaikintas teismo taikytas darbų sustabdymas. Šalys sudarė taikos sutartį. Tačiau ši taikos sutartis buvo sudaryta tik dėl tolimesnio darbų vykdymo, bet ne dėl visos bylos.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2021-11-24 paskelbė procesinį sprendimą – Pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
Šioje byloje labai reikšminga tai, kad teismas pagaliau pripažino Viešojo intereso gynimo fondo ir Klaipėdos žaliųjų teisę ginti viešąjį interesą. Tai gali tapti gana svarbiu precedentu ir kitose panašiose bylose. Šia prasme yra svarbūs teismo pateikti išaiškinimai.
Byla vėl buvo grąžinta nagrinėti į pirmąją instanciją – ją nagrinėjo jau ne Klaipėdos, o Šiaulių rūmų teisėjų kolegija.
Deja ir šį kartą teismas Pareiškėjų skundą atmetė.
Tačiau ši byla turi svarbią precedentinę reikšmę dėl kai kurių joje nagrinėjamų aspektų. Todėl VIGF visų pareiškėjų vardu 2022-03-25 vėl pateikė apeliaciją dėl nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo. Taigi byla dar nebaigta.
Formaliai Pareiškėjai bylą kol kas pralaimėjo, tačiau realiai pasiektas šiai dienai geriausias rezultatas – išsaugota bent dalis medžių, kuriuos galima buvo išgelbėti neatsisakant įsibėgėjusio projekto.
Nors teismas pirmoje instancijoje skundą atmetė, tačiau pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė vykdyti įsibėgėjusius medžių kirtimo darbus daugiabučių kiemuose. Tai sustabdė kelių milijonų vertės projekto eigą ir privertė Klaipėdos savivaldybę sėsti prie derybų stalo su visuomenės atstovais.
Po ilgų įtemptų derybų buvo pasiektas tam tikras kompromisinis susitarimas ir sudaryta taikos sutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo. Tačiau dėl to byla nėra nutraukta.
Žinoma, pasiektas susitarimas neišgelbėjo Rumpiškės kvartalo gyventojų nuo jau padarytos didžiulės žalos. Daugelį medžių rangovas suspėjo išpjauta iki kreipimosi į teismą. Tačiau darbų sustabdymas privertė savivaldybę daryti nuolaidas ir įsiklausyti į pasiūlymus, dėl kurių dar buvo galima derėtis.
Pagal sudarytą taikos sutartį buvo pakeisti kai kurie projektiniai sprendiniai, atsisakyta iškirsti tuos medžius bei krūmus, kurie netrukdo projekto inžinerinių sprendinių įgyvendinimui, dalį medžių bei krūmų susitarta perkelti į kitas vietas. Susitarta Suinteresuotą visuomenę įtraukti į šios teritorijos apželdinimo priežiūrą.
Atsižvelgdama į sudarytą taikos sutartį Suinteresuota visuomenė davė sutikimą panaikinti darbų sustabdymą. Tačiau, kaip minėta, pati byla nėra nutraukta, o Pareiškėjų naujausias apeliacinis skundas vis dar turės būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Taigi Klaipėdos Rumpiškės kvartalo viešojo intereso byloje, net jeigu ji formaliai ir būtų pralaimėta, jau yra pasiekta savita pergalė, kurią lėmė teismo pritaikytas rangos darbų sustabdymas.
Ypač rekomenduojame susipažinti su paskutiniu procesiniu dokumentu – 2022-03-25 apeliaciniu skundu, iš kurio galite susidaryti labai platų vaizdą apie bylą ir joje nagrinėjamus teisinius motyvus.
Be to, kilusiame socialiniame konflikte dar iki bylos inicijavimo buvo panaudotas originalus ir ateičiai įsimintinas būdas, kuris leido greitai pareikšti visuomenės valią pareikalaujant želdinių būklės ekspertizės (tokia ekspertizė tampa privaloma, jeigu jos reikalauja ne mažiau 100 žmonių).
VIGF parengė pareiškimo šabloną, kuris buvo adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, o šio pareiškimo kopijos gavėjas – VIGF. Šiuo dokumentu gyventojai prašė atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizę. Taip VIGF vos per kelias dienas gavo 132 asmenų pareiškimus, kurie tapo įrodymu, kad tiek žmonių tokią valią pareiškė. Dokumentas buvo išsiųstas Savivaldybei.
Analogiškas visuomenės valios „surinkimas” buvo panaudotas ir kitoje byloje: „Sporto ir meno mokyklų veiklos nutraukimas Kaune”.
Atkreipiame dėmesį, kad VIGF savo puslapyje bando sukurti galimybę visuomenei operatyviai pareikšti organizuotą valią, kai to prireikia, nes norint, kad būtų atlikta kertamų saugomų želdinių būklės ekspertizė, prašymą turi pareikšti ne mažiau nei 100 žmonių.
Norėdami prisidėti renkant grupę, galite užpildyti šią formą ir palikti savo kontaktus. Taip Jūs solidariai galėsite padėti įveikti įstatymais sukurtą kliūtį, kai šalinamiems medžiams reikėtų prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę. Ačiū.
- 2020-04-xx: PAREIŠKIMO FORMA – prašymas atlikti želdinių būklės ekspertizę
- 2020-04-09: VIGF prašymas
- 2020-05-14: Prašymas dėl LAP taikymo iki ieškinio pareiškimo
- 2020-05-18: Nutartis
- 2020-06-02: VIGF skundas
- 2020-07-10: Paaiškinimai, ištaisant teismo nustatytus trūkumus
- 2020-07-10: Skundas teismui
- 2020-12-13: Prašymas dėl RUP taikymo
- 2020-12-14: Nutartis
- 2020-12-15: Rašytiniai paaiškinimai administracinėje byloje
- 2020-12-29: Teismo sprendimas
- 2021-01-28: Apeliacija
- 2021-07-20: Taikos sutartis
- 2021-07-26: Prašymas dėl RUP panaikinimo
- 2021-11-24: Nutartis
- 2022-02-23: Teismo sprendimas
- 2022-03-25: Apeliacija
NoriTE prisidėti STABDANT aplinkosaugos pažeidimus?
Norint, kad būtų atlikta kertamų saugomų želdinių ekspertizė (t.y. prieš pašalinant, juos įvertintų specialistai), turime surinkti ne mažiau nei 100 žmonių grupę ir pateikti prašymą jų vardu.
Dalyvavimas tokiame prašyme nesukuria jokių kitų pareigų – jūs netampate bylos ieškovais. Savo įsitraukimu jūs tik padedate įveikti įstatymais sukurtą kliūtį, bendruomenei norint išsiaiškinti, ar jų aplinkoje želdiniai šalinami pagrįstai.
Palikdami savo duomenis šioje skiltyje, Jūs sutinkate gauti pranešimą, iškilus poreikiui prašyti želdinių būklės ekspertizės. Jūs negausite jokios kitos informacijos, naujienlaiškio ar reklamos. Gavę pranešimą, galėsite pasirinkti, ar prisijungti prie grupės prašymo konkrečiu atveju.