Kauno gatvių medžių plynųjų kirtimų bylos

I. ADMINISTRACINIO NUSIŽENGIMO BYLOS, ĮGIJUSIOS STRATEGINIŲ BYLŲ REIKŠMĘ

Atskirose Kauno miesto gatvėse (Vytauto pr., Smetonos al., Miško g., A.Mickevičiaus g., Zanavykų g., Kapsų g., Kalniečių g., V.Putvinskio g., Kleboniškio g., Veiverių g., Jonavos g.) dėl gatvių ir šaligatvių paprastojo remonto buvo pradėti masiškai šalinti ir toliau planuoti šalinti sveiki suaugę miesto gatvių medžiai, t.y. buvo vykdomas miesto želdinių pertvarkymas.

2017 metų vasaros pabaigoje grupė kauniečių bandė sustabdyti Kaune A.Smetonos alėjoje plynai pjaunamus medžius. Įvykio metu policija prieš žmones panaudojo prievartą, o tris asmenis – menininkus Vytenį Jaką ir Auksę Petrulienę bei jiems atstovavusį advokatą Saulių Dambrauską sulaikė. Vėliau prieš juos buvo pradėtos trys atskiros administracinio nusižengimo bylos. Visiems trims medžių gynėjams apylinkės teismas paskyrė baudas (Advokato baigiamoji kalba). Buvo pateiktos trys apeliacijos. A.Petrulienės ir S.Dambrausko atskirai išnagrinėti apeliaciniai skundai buvo atmesti. Tačiau Vytenio Jako bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą panaikino ir bylą nutraukė (Advokato baigiamoji kalba).

Šio procesinio sprendimo motyvu išsamumu ir kvalifikuotumu liko sužavėti ne tik teismo procesą sekę žmonės, bet ir teisės profesionalai. Teismas pripažino, kad visuomenės veiksmai siekiant apsaugoti paskutinius kertamus medžius A.Smetonos alėjoje Kaune minėtame garsiai nuskambėjusiame pilietiniame incidente buvo pagrįsti ir teisėti, o policijos veiksmai – skuboti ir neteisėti.

Apibendrinant šį laimėjimą priimto sprendimo argumentus galima išskirti į tokius konkrečius teismo išaiškinimus:

  • Visuomenė ar jos dalis turi teisę gauti visą informaciją apie savivaldybės planuojamus vykdyti darbus ir esant reikalui reikalauti, kad jog būtų atliktas tyrimas dėl tokių projektų ar darbų tikslingumo”;
  • ketinami kirsti medžiai nebuvo privalomai pažymėti kaip šalintini (raudonais kryžiais).
  • Šio įvykio metu ginčas tarp savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės narių grupės buvo neišspręstas teisinėmis priemonėmis, todėl policijos pareigūnų nurodymai pasitraukti iš aptvertos teritorijos ir leisti vykdyti medžių kirtimo darbus, konkrečioje situacijoje buvo skubotas, o tuo pačiu neteisėtas.
  • Medžių skubotas kirtimas šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtinas”.
  • Protestuotojai A.Smetonos al. vykdė Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą jų pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ar želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.
  • Protestuotojų veiksmai teismui nekelia abejonių, kad jie kartu su kitais Kauno miesto gyventojais siekė išsaugoti medžius, nes pastaruosius nukirtus ir sunaikinus jų kelmus, dendrologinė ekspertizė, kurią jie 2017-07-13 pareiškimu Kauno miesto savivaldybei ir Merui reikalavo atlikti, būtų negalima.
  • Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnyje, kuriame įtvirtintos žmogaus teisės būti apsaugotam nuo netinkamo valstybės pareigūnų elgesio, o asmeniui argumentuotai teigiant, kad jis patyrė tokį elgesį, valstybė turi pareigą užtikrinti veiksmingą šio skundo tyrimą. Turima galvoje tai, kad suvaržyti piliečių teises įtvirtintas Konvencijos 3 straipsnyje negalima, jie turi teisę laisvai naudotis savo teisėmis ir argumentuotai laisvai reikšti savo nuomonę dėl jų manymu netinkamų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų pareigūnų veiksmų.

Ši byla Advokatui tapo teisiniu pagrindu pasinaudoti specialia proceso atnaujinimo procedūra ir kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą dėl kitų dviejų nubaustų asmenų.

Lietuvos aukščiausiasis teismas paskirtas nuobaudas panaikino ir aktualiai konstatavo, kad visuomenė turi teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę (Nutartis dėl S. Dambrausko, Nutartis dėl A. Petrulienės).

Šis LAT sprendimas buvo paskelbtas informaciniu pranešimu ir tapo tam tikru Suinteresuotos visuomenės strateginiu laimėjimu (LAT pranešimas spaudai).

Kiek vėliau Šiauliuose viena visuomenininkė, siekdama sustabdyti medžių kirtimą, apie kurį visuomenė nebuvo informuota, prisirišo prie medžio ir taip du kartus buvo nubausta už nepaklusimą policijos reikalavimams. Remiantis minėtu Kauno precedentu bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu Advokatui pavyko ją apginti nuo nepagrįstai paskirtų baudų.

 

II. BYLA DĖL GATVIŲ MEDŽIŲ PLYNŲJŲ KIRTIMŲ, PAKEITUSI APLINKOSAUGINĘ VIETOS POLITIKĄ

Grupė pilietiškų kauniečių kreipėsi į teismą, siekdami sustabdyti Kaune vykdomus gatvių medžių plynuosius kirtimus.

Jiems pavyko įtikinti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti medžių kirtimą atskirose Kauno gatvėse. Ir nors vėliau ši priemonė buvo panaikinta, tačiau dėl visuomenės aktyvumo šie darbai atnaujinti nebebuvo.

Byloje buvo sprendžiami du reikalavimai:

  • panaikinti išduotus Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams ir
  • įpareigoti atsakovą, Kauno miesto savivaldybės administraciją, nustatyti medžių vertę pagal Kauno miesto savivaldybės administracijai išduotus leidimus.

Teismas dėl ginčo esmės nepasisakė ir savo sprendimu fiziniams asmenims, kaip Suinteresuotai visuomenei, nepripažino teisės reikšti atitinkamus reikalavimus ir skundą atmetė.

Aktyvių visuomenės veiksmų bei šio teisminio proceso dėka Kaune buvo išsaugoti brandūs sveiki medžiai Mickevičiaus, Putvinskio, Donelaičio, Kęstučio gatvėse ir, galimai, net ir Laisvės alėjoje.

Dėl šių pilietinių iniciatyvų faktiškai nutrūko gatvių „plynieji kirtimai” Kaune, jų ženkliai sumažėjo ir kituose Lietuvos miestuose bei parkuose, o visuomenė daug aktyviau pradėjo reaguoti į tokius „projektus”. Žmonės pradėjo aktyviai domėtis projektiniais sprendiniais, dalyvauti projektų pristatymo visuomenei procedūrose, teikti pasiūlymus ir net kreiptis į teismus.

2017-2020 metų laikotarpiu Lietuvoje kilo labai daug teisinių ginčų, susijusių su įvairia veikla, darančia poveikį aplinkai, ir tokiu būdu patenkančia į Orhuso konvencijos taikymo sritį. Advokatui teko dalyvauti daugelyje administracinių bei teisminių procedūrų rengiant ir teikiant pastabas, skundus bei procesinius dokumentus įvairių lygių valstybės institucijose bei teismuose atstovaujant daugiau negu tris šimtus fizinių asmenų individualiose bei Grupės ieškinio ar Grupės skundo bylose, atstovaujant ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims (NVO): asociacijai „Sąjūdis už Lietuvos miškus”, asociacijai „Gyvas miškas”, asociacijai „SOS Šilutės medžiai“, VšĮ „Ekovalstybė”, asociacijai ”Vartotojų balsas”, asociacijai „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis”, asociacijai „Žemųjų Šančių bendruomenė”, asociacijai „Šnieriškių bendruomenė”, asociacijai „Zūbiškių bendruomenė”, asociacijai „Dvylikių bendruomenė”, asociacijai „Skirsnemunės kaimo bendruomenė”, asociacijai „Linkuvos bendruomenė”, visuomeninei organizacijai „Lietuvos žaliųjų judėjimas”, asociacijai „Dvylikių kaimo bendruomenė”, asociacijai „Nemakščių bendruomenės santalkai”, asociacijai „Santakos kaimo bendruomenė”, asociacijai „Nendrės-Dainavos vietos bendruomenei”, asociacijai „Panevėžio miesto Stetiškių bendruomenei”, „Ramygalos g. 116-ojo namo savininkų bendrijai”, gyvenamųjų namų sodų bendrijai „Saulės kaimelis”, bendruomenės centrui „Sėmenėlė”, asociacijai „Merkio krašto aukštupio bendruomenė”, asociacijai „Krivilių bendruomenė”, asociacijai „Kuprioniškio bendruomenė”; taip pat bylose, kuriose siekiant apginti gyventojų interesus kreipėsi ir viena savivaldybė, o siekiant apginti aplinkosaugos standartus bylose dėl miškų kirtimo saugomose teritorijose – kelios regioninių parkų direkcijos.

Nors vykusius teisminius procesus lydėjo daug pralaimėjimų, tačiau Suinteresuota visuomenė pradėjo aktyviau ginti savo poziciją bei teises.

VIG Fondas – patikima apsauga pareiškėjams ginant viešąjį interesą

Kauno šviesuomenės nariai, kurie išdrįso tapti pareiškėjais Kauno gatvių medžių plynųjų kirtimų byloje prieš Kauno miesto savivaldybę gindami viešąjį interesą, gavo pranešimus iš teismo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija prašo priteisti iš jų patirtas išlaidas advokatams – apie 6 500 Eur.

Paaiškėjo, kad Kauno miesto savivaldybė, turėdama apie 30 teisininkų Teisės departamentą, iš miesto biudžeto lėšų samdė vieną didžiausių ir brangiausių advokatų kontorų Baltijos regione.

Tokią priemonę savivaldybė net kelis kartus bandė panaudoti prieš savo miesto gyventojus, kuriems kyla abejonės dėl savivaldybės atliekamų veiksmų ir vykdomų projektų teisėtumo bei skaidrumo (pavyzdžiui, Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos bendruomenės byla dėl mokyklos uždarymo bei byla dėl Kauno gatvių medžių plynųjų kirtimų).

Viešojo intereso gynimo fondas greta kitų tikslų siekia sukurti galimybę apsaugoti viešąjį interesą ginančius žmones nuo finansinių grėsmių. Tokią apsaugą stengiamasi užtikrinti net ir tada, kai pats VIG Fondas nėra proceso dalyvis, tačiau remia ar inicijuoja bylas.

VIG Fondas yra dėkingas žmonėms už jų drąsą ginant viešąjį interesą. Taigi ir šiose bylose Pareiškėjai buvo užtikrinti, jog visos išlaidos, jeigu tokios atsirastų, būtų padengtos iš Viešojo intereso gynimo fondo surinktų sutelktinių lėšų.

Vis dėlto administracinis teismas tokias savivaldybės išlaidas pripažino nepagrįstomis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimus dėl išlaidų priteisimo atmetė.

Informacija ruošiama.