Kauno Ąžuolyno rekonstrukcija
Kauno Ąžuolyno infrastruktūros rekonstrukcijos byla
Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 metais parengė Kauno Ąžuolyno infrastruktūros rekonstrukcijos projektą. Jį pristačius visuomenei, kilo didelis aplinkosaugos specialistų bei visuomenininkų susirūpinimas, kad projekte numatyti sprendiniai gali reikšmingai pakenkti Kauno Ąžuolynui.
Kauno ąžuolynas – didžiausias Europoje mieste esantis sengirės požymius turintis ąžuolynas. Jis ne tik Kauno gyventojų ir miesto svečių mėgstama laisvalaikio praleidimo vieta, o taip pat svarbi buveinė retoms, su brandžiais medžiais susijusioms, organizmų rūšims. Jame auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos ąžuolines kepenos (Fistulina hepatica) ir kuokštinės grifolės (Grifola frondosa), į kamienus įsilipę krokiniai minkšteniai (Hapalopilus croceus), o drevėse slepiasi šio ąžuolyno pasididžiavimas – Lietuvoje ir visoje Europoje ypač griežtai saugomi niūriaspalviai auksavabaliai (Osmoderma eremita (barnabita)). Čia randama 513 aukštesniųjų augalų rūšių, iš kurių 14 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, stebėti 59 rūšių paukščiai, iš kurių 29 įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus. Taip pat aptikta 15 žinduolių rūšių, rasti 6 rūšių varliagyviai ir ropliai. Kauno Ąžuolynas yra Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000” dalimi.
Projekto pristatyme dalyvavę gamtos specialistai pateikė savo pasiūlymus dėl esminio projekto koregavimo, tačiau pasiūlymai buvo atmesti remiantis tuo, kad pagal Kauno marių regioninio parko direkcijos išduotą reikšmingumo išvadą projektas negali padaryti reikšmingos neigiamos įtakos „Naturą 2000” teritorijai.
Suinteresuota visuomenė pareikalavo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau Savivaldybė jį atlikti atsisakė.
Suinteresuota visuomenė (dešimt žinomų Kauno meno, kultūros bei visuomenės veikėjų) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Kauno marių regioninio parko išduotą reikšmingumo išvadą ir reikalaudama atlikti poveikio aplinkai vertinimą Kauno Ąžuolynui, kaip „Natura 2000” teritorijai. Taip jie užginčijo Kauno Ąžuolyno rekonstrukcijos projektą, kurį įgyvendinus būtų pakenkta šiam unikaliam gamtos paminklui.
Byla pasibaigė Pareiškėjams atsisakius reikalavimų teisme po to, kai buvo pasiekti praktiškai visi aplinkosauginiai tikslai.
Teisminio proceso eigoje Kauno regioninio parko direkcija panaikino anksčiau išduotą reikšmingumo išvadą, kurioje buvo nurodyta, jog Projektas nedarys neigiamo poveikio „Natura 2000” teritorijai, ir priėmė iš esmės naują išvadą, kurioje nustatė reikalavimus tiek projekto rengėjams, tiek rangovams:
- parengti gamtotvarkos planą ir laikytis jame nustatytų reikalavimų;
- projekto užsakovui, rengėjui ir vykdytojui sprendinius koreguojant bei darbus vykdant darbai turi būti prižiūrimi gamtosaugos specialistų;
- atsisakyti naujo požeminio drenažo, kuris gali reikšmingai pakenkti ąžuolų augimvietės sąlygoms;
- atsisakyti vandens telkinių „atkūrimo” naudojant sintetines dangas;
- numatyti senų ir kitų vertingų medžių apsaugos sąlygas;
- atsisakyti „pulsuojančio” takų apšvietimo bei atskirų pavienių medžių ir jų grupių dekoratyvinio apšvietimo, kurie gali neigiamai paveikti Kauno Ąžuolyno zoologinę įvairovę;
- numatyti takų rekonstravimo sąlygas bei priemones, kurios leistų nepažeisti vertingų medžių šaknų;
- numatyti betranšėjinio kasimo būdų panaudojimą rengiant komunikacijas;
- numatyti mažagabaritinės technikos bei rankų darbo panaudojimą siekiant apsaugoti medžių šaknis, etc.
Atsiradus naujai išvadai Kauno miesto savivaldybės administracija iš esmės pakeitė Projekto sprendinius ir atsisakė tų rizikingiausių sprendinių, kurie galėjo padaryti neigiamą poveikį Kauno Ąžuolynui.
Visi projektiniai pakeitimai iš esmės atitiko Suinteresuotos visuomenės anksčiau pateiktus pasiūlymus, kuriuos Atsakovas buvo atmetęs.
Todėl nutarta atsisakyti skundo ir bylą nutraukti.
VIG Fondas – patikima apsauga pareiškėjams ginant viešąjį interesą
Kauno šviesuomenės nariai, kurie išdrįso tapti pareiškėjais Kauno Ąžuolyno infrastruktūros rekonstrukcijos byloje prieš Kauno miesto savivaldybę gindami viešąjį interesą, gavo pranešimus iš teismo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija prašo priteisti iš jų patirtas išlaidas advokatams – daugiau negu 6 000 Eur.
Paaiškėjo, kad Kauno miesto savivaldybė, turėdama apie 30 teisininkų Teisės departamentą, iš miesto biudžeto lėšų samdė vieną didžiausių ir brangiausių advokatų kontorų Baltijos regione.
Tokią priemonę savivaldybė net kelis kartus bandė panaudoti prieš savo miesto gyventojus, kuriems kyla abejonės dėl savivaldybės atliekamų veiksmų ir vykdomų projektų teisėtumo bei skaidrumo (pavyzdžiui, Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos bendruomenės byla dėl mokyklos uždarymo bei byla dėl Kauno gatvių medžių plynųjų kirtimų).
Viešojo intereso gynimo fondas greta kitų tikslų siekia sukurti galimybę apsaugoti viešąjį interesą ginančius žmones nuo finansinių grėsmių. Tokią apsaugą stengiamasi užtikrinti net ir tada, kai pats VIG Fondas nėra proceso dalyvis, tačiau remia ar inicijuoja bylas.
VIG Fondas yra dėkingas žmonėms už jų drąsą ginant viešąjį interesą. Taigi ir šiose bylose Pareiškėjai buvo užtikrinti, jog visos išlaidos, jeigu tokios atsirastų, būtų padengtos iš Viešojo intereso gynimo fondo surinktų sutelktinių lėšų.
Vis dėlto administracinis teismas tokias savivaldybės išlaidas pripažino nepagrįstomis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimus dėl išlaidų priteisimo atmetė.
Informacija ruošiama.