Autorius / 2022-12-08

Automobilių parkavimas Kauno Ąžuolyne

Daugelis kauniečių sunerimo sužinoję, kad 2021-02-02 Kauno miesto savivaldybės taryba savo sprendimu pritarė poreikiui automobiliams statyti 3,35 ha dydžio žemės sklype Vydūno al. 4, t.y. teritorijoje, kuri šiuo metu yra dirbtinai atskirta nuo Kauno Ąžuolyno ir yra į jį įsiterpusi. Vos per kelias dienas arti 10 000 žmonių pasirašė peticiją „Apsaugokime Kauno Ąžuolyno parko vientisumą“ prieštaraudami tokiems ketinimams.

Šiuo sprendimu Kauno miesto savivaldybės taryba taip pat pritarėžemės sklypo Vydūno al. 4, Kaune paėmimui visuomenės poreikiui, ir toks sprendimas grindžiamas viešuoju interesu.

Nors Kauno miesto savivaldybė pabandė nuraminti visuomenę paaiškindama, kad:

  • ši buvusi Ąžuolyno dalis beveik prieš 30 metų buvo perleista į privačias rankas ir šiuo metu yra apleista; verslo atstovai turėjo užmačių šią teritoriją užstatyti, tačiau siekdama užbėgti už akių šios vietos urbanizavimui, Kauno miesto taryba pritarė vieninteliam sprendimui – inicijuoti teritorijos paėmimą visuomenės reikmėms, siekdama šį žemės sklypą sugrąžinti miesto žinion ir ją atgaivinti taikant aukščiausius standartus, kad ši teritorija pasitarnautų visiems kauniečiams bei miesto svečiams.
  • automobilių stovėjimo aikštelė tėra viena iš galimų šio sklypo panaudojimo alternatyvų, tačiau šiai dienai jokių sprendimų dėl to nėra, o tolesnis projektavimas vyks tik atsižvelgus į vietos bendruomenių ir kauniečių pastabas bei pasiūlymus rengiant detalųjį planą.
  • asfalto čia nebus, nes bus siekiama išsaugoti visus čia esančius vertingus želdinius.
  • žiniasklaidos įvardintas beveik 2 tūkst. automobilių stovėjimo vietų parkingas yra tik teorinis, tačiau realus automobilių kiekis būtų bent kelis kartus mažesnis, paliekant erdvės čia augantiems želdiniams, vandens telkiniui, rekreacinės paskirties bei kitai infrastruktūrai.

Tokie viešai deklaruojami tikslai leistų tik pritarti kilniam sumanymui, jeigu savivaldybės įsipareigojimai būtų paremti teisinėmis garantijomis, o išdėstyti faktai būtų teisingi. Vis tik viešai deklaruojama pozicija neatitinka realios teisinės situacijos.

  • Ši teritorija niekada nebuvo privati, todėl jos paėmimas visuomenės reikmėms tėra teisinė fikcija. Pagal viešus registro duomenis šios teritorijos savininkas visada buvo ir tebėra Lietuvos Respublika. Su verslininkais sudaryta žemės nuomos sutartis seniai yra nutraukta. Todėl bauginimas, kad „verslininkai” gali ją užstatyti ar urbanizuoti – tėra propagandinis būdas pagrįsti dabartinį sprendimą. Šio sprendimo esmė yra ne žemės paėmimas visuomenės poreikiams, o pritarimas šiame žemės sklype įrengti parkavimą automobiliams.
  • Tarybos sprendimu yra pritarta šio žemės sklypo poreikiui automobiliams statyti, o sprendimo aiškinamasis raštas bei prie jo pridėta „automobilių vietų pasiūlymų schema” vienareikšmiai nurodo, kad „pagal pridedamą schemą numatoma papildomai iki 1950 automobilių stovėjimo vietų”. Todėl savivaldybės pranešimas visuomenei, kad tai yra tik „žiniasklaidos publikacijose įvardintas skaičius”, arba kad „automobilių stovėjimo aikštelė tėra viena iš galimų šio sklypo panaudojimo alternatyvų” ir pan. – yra visuomenę klaidinanti informacija, kurios turinys trukdo pasitikėti skelbiamų ketinimų sąžiningumu.
  • Sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad visuomenės poreikiams taip pat bus paimami pastatai: šiltnamis-paviljonas (užstatytas plotas 1313,00 kv. m.), šiltnamis-paviljonas (užstatytas plotas 438,00 kv. m.), kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetai – 2 vnt., prausykla, pavėsinė), nors sprendime apie tai neužsimenama. Privačiam UAB priklausančių pastatų paėmimas visuomenės reikmėms galėtų būti pagrįstas, jeigu ne aplinkybė, kad kai kurių įvardintų pastatų tiesiog nėra, o jų rinkos vertė viešame registre įregistruota apie 450 000 eurų; kad dabartinis pastatų savininkas turtą perėmė tik 2019 metais neaiškiomis aplinkybėmis iš bankrutavusio savininko, o prieš pat šio turto perdavimą savivaldybė, kaip užsakovas, įvykdė detaliojo plano pakeitimus. Todėl nevalingai peršasi mintis, kad šiuo sprendimu prisidengiant fiktyviu žemės paėmimu visuomenės poreikiams, galimai siekiama paimti visuomenės poreikiams šioje teritorijoje esančius statinių likučius juos iš savininkų išperkant už viešame registre įregistruotą „rinkos kainą”.
  • Pagrįstą abejonę šio administracinio proceso skaidrumu kelia ir naujųjų pastatų savininkų nevienareikšmiai komerciniai ryšiai su Kauno miesto tarybos politikais, atsakingas pareigas Savivaldybei pavaldžiose įstaigose turinčiais asmenimis bei “Vieningu Kaunu”.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateiktas grupės skundas, kurį pasirašė 36 gyventojai ir bendruomenės. Juo reikalaujama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos vasario 2-osios sprendimą „Dėl žemės sklypo Vydūno al.4, Kaune poreikio automobiliams statyti”.

Visą bylos finansinę naštą bei finansinę bylinėjimosi riziką prisiėmė VIG Fondas.

Grupės ieškiniu siekiama išsaugoti Kauno Ąžuolyno vientisumą užkertant kelią Kauno miesto savivaldybės kėslams 3,35 ha žemės sklype įrengti automobilių parkavimo aikštelę.

Teismai vengia nagrinėti viešojo intereso gynimo bylas, todėl paprastai arba bando pripažinti, kad sprendimas nesukuria teisinių pasekmių, arba nurodo, kad laiku turėjo būti apskųstas koks nors kitas tarpinis sprendimas, kurio nepanaikinus negali būti naikinamas galutinis. Todėl procesinis bylos tikslas – nepalikti nei vieno neapskųsto administracinio-teisinio akto užkertant kelią bet kokioms vėlesnėms teismų interpretacijoms ir siekiant esminio teisinio viešojo intereso ginčo išnagrinėjimo.

BYLA NR. 1
 
Teismas atsisakė priimti Grupės skundą ir nurodė, kad ginčijamas Kauno tarybos sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia viešojo intereso, pareiškėjų teisių ar įstatymais saugomų interesų ir būtent todėl negali būti teisme nagrinėtinos bylos objektu. Taip pat nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą tada, jei NŽT vadovas priims pareiškėjų nepageidaujamą sprendimą – pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir tada galėtų būti vertinami ir šiuo skundu ginčijamo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo motyvai.
Dėl tokios teismo nutarties buvo pateikta apeliacija, tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pirminę nutartį paliko galioti.
 
Teismų nutartys:
 
BYLA NR. 2
 
Kadangi Kauno miesto savivaldybė jau bylos eigoje pradėjo žemės sklypo detalaus plano koregavimą ir priėmė atitinkama kitą administracinį sprendimą, tai siekiant nepraleisti vieno mėnesio termino VIG Fondo vardu pateiktas naujas skundas teismui dėl šio administracinio teisinio akto panaikinimo. Teismas ir vėl atsisakė priimti Grupės skundą ir nurodė, kad ir šis ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas ir taip pat nesukelia jokių teisinių pasekmių todėl taip pat negali būti teisme nagrinėtinos bylos objektu. Papildomai nurodė, kad skundžiamas galės būti Nacionalinės Žemės tarnybos aktas. Taip pat pateikta apeliacija, tačiau gautoje LVAT nutartyje iš dalies pasisakyta ir dėl šio akto, kaip įrodinėtų teisinių pasekmių reikšmės. Todėl būsima nutartis lengvai prognozuojama. Tačiau procesinis tikslas pasiektas: teismas vėliau nagrinėdamas mūsų skundą dėl NŽT sprendimo negalės nurodyti, kad toks skundas atmestinas, nes nebuvo apskųsti šiam aktui teisines prielaidas sukūrę pirminiai administraciniai aktai.
 
Teismo nutartis: